Kam rūpi, kokiomis sąlygomis dirba savivaldybės ugniagesiai?

Praėjusią savaitę Prienų rajono savivaldybėje lankęsi Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis, teisininkė Živilė Čeplauskė merui Vytui Bujanauskui įteikė raštą, kuriame atkreipiamas dėmesys į tai, kad Prienų rajono priešgaisrinėje tarnyboje yra nesilaikoma pernai priimto Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto, ugniagesiai neaprūpinami būtinomis asmeninės saugos ir ryšio priemonėmis, gaisrų gesinimo technika, jiems nemokama už viršvalandinį bei darbą švenčių dienomis.

Prienų rajono savivaldybėje lankęsi Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas K. Juknis ir teisininkė Ž. Čeplauskė merui V. Bujanauskui įteikė raštą dėl nepatenkinamos padėties Prienų rajono priešgaisrinėje tarnyboje.

Prienų rajono savivaldybėje lankęsi Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas K. Juknis ir teisininkė Ž. Čeplauskė merui V. Bujanauskui įteikė raštą dėl nepatenkinamos padėties Prienų rajono priešgaisrinėje tarnyboje.

Prašė įvertinti tarnybos vadovo veiklą
Profesinės sąjungos „Sandrauga“, atstovaujančios jai priklausančių ugniagesių interesams, rašte prašoma įvertinti tarnybos viršininko Jono Radzevičiaus veiklą, nes jis galimai „neieškojo sprendimo būdų, kad būtų atnaujinta gaisrų gesinimo techninė bazė, nedėjo pastangų, kad ugniagesiams būtų sudaromos tinkamos ir saugios darbo sąlygos“, taip pat siūloma įpareigoti savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą atlikti patikrinimą priešgaisrinėje tarnyboje ir išsiaiškinti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai joje panaudojami valstybės turtas ir lėšos.
Pokalbio su meru V.Bujanausku ir administracijos direktoriaus pavaduotoja R.Zablackiene metu profesinės sąjungos pirmininkas K.Juknis teigė, kad pagal Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartą tarnybos viršininkas J.Radzevičius privalo kiekvienoje ugniagesių komandoje prie automobilinės cisternos į pamainą skirti po du, o ne po vieną darbuotoją. Jo teigimu, seniūnijų komandų ugniagesiai iki šiol neaprūpinti skaitmeninio ryšio priemonėmis, sujungtomis su Bendrojo pagalbos telefono numeriu 112. Todėl ugniagesiams, kurie vyksta į gaisrą po vieną, iškyla problemų, kaip, vairuojant automobilį, mobiliuoju telefonu pranešti Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį ir, vykdant savo darbo funkciją, nepadaryti eismo įvykio. Kita vertus, gaisriniuose automobiliuose nėra navigacinės įrangos, todėl kaskart ugniagesys rizikuoja nuvažiuoti ne tuo adresu. Nuvykęs į vietą jis sugaišta akimirką, kol informuoja apie atvykimą, užuot skubėjęs gesinti gaisrą. Tai piktina įvykio liudininkus ir žmones, laukiančius pagalbos.

Veiverių ir Šilavoto komandų ugniagesių atstovai pasakojo apie prastas budėjimo sąlygas: pastatai reikalingi remonto, durys kiauros, centralizuotai neaprūpinama kuru, ugniagesiai patys važiuoja į mišką malkauti, susipjauna iš lentpjūvės gautas atraižas, patys ir pasikūrena krosnis.

Mero V.Bujanausko teigimu, savivaldybė įsiskolinusi, todėl sunkmečiu profesinės sąjungos atstovams jis negalėjo pažadėti, kad tarnyboje įsteigs pakaitinių ugniagesių etatų ar papildomai skirs tiek lėšų, kiek jų nepakanka tarnybai išlaikyti iš sumos, kurią Finansų ministerija kasmet savivaldybei skiria deleguotai funkcijai – priešgaisrinei saugai – užtikrinti.

Prienų rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Nijolė Paužienė sakė, šiemet savivaldybė Prienų rajono priešgaisrinės tarnybos išlaikymui iš valstybės gaus 1 mln. 167 tūkst. litų. Darbo užmokesčio fondas didės 63 tūkst. litų.

Savivaldybė tarnybai išlaikyti, jos materialinei bazei stiprinti šių metų biudžete yra numačiusi daugiau nei pernai, beveik 60 tūkst. litų. 15 tūkst. litų bus skirta skaitmeninio ryšio priemonėms įsigyti.

Profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovai kreipimąsi adresavo ir Prienų rajono savivaldybės tarybos nariams.

Priešgaisrinėse komandose – paskutiniai mohikanai?
Į susitikimą pas merą Prienų rajono priešgaisrinės tarnybos viršininkas Jonas Radzevičius nebuvo kviestas, todėl negalėjo pateikti savo paaiškinimus, juolab atsakyti į jam pareikštą kritiką. „Gyvenimas“ pakalbino savivaldybės ugniagesių komandų vadovą J.Radzevičių ir paprašė atsakyti į kelis klausimus.

Kokie jūsų santykiai su nuo 2006 m. rajone veikiančios profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovais?

– Kažkada buvo normalūs santykiai, bendrai ruošėme kolektyvinę darbo sutartį. Tačiau apie 2010 metus jie nutrūko, profsąjunga paprašė pervesti 20 proc. nuo atlyginimų darbuotojų gerovei tenkinti, mes nesutikom. Jie yra nupirkę kelis televizorius ir mikrobangų krosneles budinčioms komandoms, kiekvienais metais savo nariams įteikdavo po dovanėlę, ligos atveju – pašalpą. Kiek girdėjau, dabar ši parama neteikiama. Mūsų buhalterė profsąjungai iš narių atlyginimo kiekvieną mėnesį perveda po 1 proc., pagal labdaros įstatymą jai atitenka ir 2 proc. nuo darbuotojų pajamų. Kaip lėšos panaudojamos, aš ataskaitų negaunu. Pernai gruodžio mėnesį buvo perrinktas profsąjungos rajono skyriaus pirmininkas, tačiau į susirinkimą kviestas nebuvau. Kita vertus, ši profsąjunga veikia neteisėtai, nes nėra registruota savivaldybėje, kaip juridinis asmuo.

Ar savo rašte profesinė sąjunga kelia teisėtus reikalavimus ir pagrįstus prašymus?
– Keliamus reikalavimus įgyvendinti sunku dėl nepakankamo finansavimo. Šiuo metu iš Finansų ministerijos gauname lėšų tik atlyginimams ir mažaverčio inventoriaus įsigijimui, atnaujinti pagrindines priemones neturime už ką. Skaičiuojame iš kito galo: 60 – 80 tūkst. litų, kurie lieka nuo darbo užmokesčio, paskirstome šešioms ugniagesių komandoms sumokėti už elektrą, vandenį, ryšį, įsigyti kurui, atsarginėms detalėms. Naudojame dar sovietinių laikų techniką: seniausias gaisrinis automobilis tarnauja nuo 1974 metų, naujausias pirkinys – 1990 metų automobilis, įsigytas iš geležinkeliečių. Kita vertus, šie senutėliai automobiliai mus gelbsti, nes rajone vandentiekio tinklai neišvystyti, ir keliai kai kur sunkiai pravažiuojami. Ugniagesiai – patyrę darbuotojai, turi auksines rankas, todėl patys ir automobilius pasiremontuoja, taip pigiau, nei servise. Ne paslaptis, kai kurie ir išgėrinėja. Bet juk jauni žmonės nenori dirbti tokiomis sąlygomis…

Panaši padėtis ir kitų savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose. Bandom visi organizuotai spręsti šias problemas. Kreipėmės į šalies Prezidentę, Lietuvos savivaldybių asociaciją, Seimą. Tačiau finansavimas buvo sumažintas. Pernai gavom 1 mln. 93 tūkst. litų, todėl 40 tūkst. litų likom skolingi darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui. Šiemet vietoj prašytų 1 mln. 181 tūkst. litų gausime 1 mln. 167 tūkst. litų.

Anksčiau, kai deleguotai funkcijai užtikrinti gaudavom daugiau pinigų, iš sutaupytų lėšų dar įstengėme patys pasiremontuoti pastatus. Stakliškėse, Pakuonyje, Šilavote pakeisti langai, Šilavote perdengtas griūvantis stogas. Kadangi pastatai ne mūsų, bet valstybės turtas, juose galime atlikti tik paprastą remontą.

Netiesa, kad už viršvalandžius, darbą švenčių dienomis ir naktimis neapmokama. Gali mane ir į teismą paduoti…

Vis dėlto tai, kad komandose budi ir gesinti gaisrų vyksta po vieną ugniagesį, kelia grėsmę ne tik jų saugumui…

-Padėtis tokia, tačiau, jei pradėtume vykdyti Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto punktus, kuriuos nurodė profsąjungų atstovai, atsižvelgiant į aptarnaujamos teritorijos dydį ir gyventojų skaičių, tektų vykdyti ir kitus iš 20 – ties punktų. Tai reikštų, jog privalėtume atleisti 18 žmonių, uždaryti bent dvi seniūnijose dirbančias ugniagesių komandas, o jos pirmos sureaguoja ir atvyksta į gaisrų vietas, tik vėliau prie jų prisijungia statutinių ugniagesių gelbėtojų pajėgos…

Šiuo metu kyla daugiau klausimų, nei atsakymų. Galėtų į gaisrus vykti po du ugniagesius, tačiau kas iškviestų antrąjį darbuotoją iš namų? Buvo svarstoma, kad ateityje profesionalius ugniagesius savivaldybėse pakeis savanoriai. Tačiau iki šiol lieka neaišku, kas juos apmokys, kaip savanorių komandos bus finansuojamos, kokios bus jų socialinės garantijos. Savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms keliami dideli uždaviniai, o pagalbos mažai.

Sąlygos sudėtingos, vis dėlto mano tikslas – visais įmanomais būdais palaikyti gyvybingumą ir tvarką tarnyboje, kurioje, be administracijos, dirba 54 darbuotojai.

Nesusikalbėjimas, noras suversti kitam kaltę kyla tuomet, kai darbuotojai nenori laikytis reikalavimų. Darbas sunkus, pasitaiko įvairių situacijų, todėl tenka aiškintis kiekvieno gaisro aplinkybes ir iš kiekvieno ugniagesio reikalauti asmeninės atsakomybės…

Dėkoju už pokalbį.

Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Redakcijos skiltis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *